Bendraudama su studentais dažnai pastebiu, kad dažnas nėra prisijaukinęs planavimo. Paklausus kodėl, atsakoma: ,,neturiu laiko”, ,,man to nereikia”, ,,aš ir taip viską žinau”, ,,mano planas galvoje” ir kt. Atrodo, kad planavimas ir studijų metai nėra suderinami. Tačiau aš galvoju kitaip. Planavimas padeda studentams efektyviau valdyti savo laiką. Metai universitete ar kolegijoje tikrai būna intensyvūs, todėl planavimas gali būti tikru išsigelbėjimu kiekvienam studentui.
Šiame tinklaraščio įraše pabandysiu įtikinti kodėl planavimas yra būtinybė studentams.
Tikslų siekimas
Be jokios abejonės, viena iš įtikinamiausių priežasčių, kodėl planavimas yra būtinas studentams, yra ta, kad jis padeda nustatyti ir pasiekti tikslus. Nesvarbu, ar šie tikslai yra trumpalaikiai (pavyzdžiui, laiku atlikti užduotis, pasiruošti egzaminui ar perskaityti paskaitos skaidres), ar ilgalaikiai (pavyzdžiui, tobulėti pasirinktoje srityje, parengti baigiamąjį darbą, išsilaikyti teises), tačiau gerai parengtas planas gali tapti sėkmės pagrindu.
Planavimas padeda suskaidyti, atrodytų, neįveikiamas užduotis į mažesnius žingsnius, todėl tikslai tampa lengviau pasiekiami.
Efektyvus laiko valdymas
Laikas yra brangus išteklius, ypač studentams, kurie žongliruoja įvairiausiomis užduotimis studijų metais: paskaitos, įvairios užduotys, atsiskaitymai, egzaminai, papildomas darbas.. O kur dar laisvalaikis, laikas sau ir mėgstamai veiklai?
Planuojant, laiką galite valdyti efektyviau nei iki šiol. Skirdami tinkamą laiką kiekvienai užduočiai, nustatydami prioritetus, terminus ir laikydamiesi grafiko, galite maksimaliai padidinti savo produktyvumą, užtikrindami, kad turėsite pakankamai laiko tiek studijoms, tiek laisvalaikiui.
Streso mažinimas ir geresnė savijauta
Studijų metai tikrai įtempti, o be tinkamo plano, metai gali tapti kupini streso ir iššūkių. Manau kiekvienas studentas žino ką reiškia atidėliojimas ir koks jausmas skubiai sėsti prie knygų ar kompiuterio ir daryti darbą, kurio reikėjo ,,dar vakar”. Manau pritarsite – stresas, nerimas, baimė nespėti, savęs kaltinimas ,,gi reikėjo laiku padaryti” ir kt.
Planavimas padeda sumažinti stresą, kadangi tinkamai planuojant, užduotis atliekate laiku, todėl visi išvardyti neigiami jausmai sumažėja arba jų nebelieka.
Turėdami gerai suplanuotą mėnesį, savaitę ar dienas, darbus atliksite laiku, atsiras daugiau laiko sau. Patirsite teigiamus jausmus – pasididžiavimas, kad pagaliau darbas pristatytas laiku, džiaugsmas atradus laiko kitiems dalykams, kurie teikia malonumą. Tad planavimo dėka pagerėja bendra savijauta.
Studijų rezultatų gerinimas
Planavimas tiesiogiai koreliuoja su geresniais akademiniais rezultatais. Planuodami, galite susikurti struktūrizuotą studijų rutiną ir efektyviai paskirstyti laiką kiekvienam dalykui ir užduočiai. Ši rutina sukuria disciplinuotą požiūrį – nustatomi prioritetai, paskirstomas laikas mokymuisi, darbai atliekami laiku. Visa tai veda prie geresnių pažymių.
Asmeninis tobulėjimas
Galiausiai, planavimas skatina esminių gyvenimo įgūdžių, tokių kaip organizavimas, prioritetų nustatymas, tikslų nustatymas ir siekimas, laiko valdymas ir kt., ugdymą. Šie įgūdžiai yra ne tik svarbūs studijų metais, tačiau pritaikomi įvairiems gyvenimo aspektams. Studentai, kurie per savo akademinius metus išmoksta efektyviai planuoti, yra geriau pasirengę susidoroti su iššūkiais, su kuriais jie susidurs būsimame darbe.
Planavimo nauda apima ne tik akademinę sritį, bet ir asmeninį augimą, didesnį produktyvumą ir geresnę gyvenimo kokybę.
Nuo ko pradėti?
Aiškūs tikslai
Pradėkite apibrėždami savo trumpalaikius ir ilgalaikius akademinius ir asmeninius tikslus. Tiksliai nurodykite, ką ir kada norite pasiekti. Aiškių tikslų turėjimas suteiks jūsų planavimui tikslą ir kryptį.
Pavyzdžiui: ,,..iki gegužės 20 d. parašysiu baigiamąjį darbą”, ,,…iki sausio 12 perskaitysiu 3 knygas”, ,,…iki liepos 20 d. Išlaikysiu teises”.
Užduotys
Toliau tikslus suskaidykite į mažesnes užduotis. Nustatykite svarbiausias ir neatidėliotinas užduotis. Prioritetų nustatymas užtikrina, kad sutelksite dėmesį į užduotis, kurios turės didžiausią įtaką jūsų akademiniai pažangai ar asmeniniam tobulėjimui. Daugiau laiko skirkite aukšto prioriteto užduotims.
Pavyzdžiui: Jei jūsų tikslas ,,..iki gegužės 20 d. parašysiu baigiamąjį darbą”, tai mažesnės užduotys būtų: ,,pasirinkti BD temą”, ,,parengti preliminarų įvadą”, ,,surasti 20 mokslinių šaltinių”, ,,parašyti 1.1. Dalį”, ,,pasikalbėti su BD vadovu”, ,,parašyti 1.2 dalį” ir t.t.
Planavimo priemonė
Pasirinkite planavimo priemonę kuri jums bus tinkamiausia. Aš rekmenduoju STUDENTO PLANUOTĘ. Ją sukūriau atsižvelgdama į studentų problemas ir poreikius. Ja lengva naudotis, ji nėra pririšta prie metų, tad galite ją pradėti naudoti IŠ KARTO. Joje ne tik planavimas, tačiau rasite ir mokymosi patarimus, rašto darbo planavimą, specialią papildomą medžiagą su QR kodu. Daugiau: www.studentoplanuote.lt
Analizė
Įvertinkite, kiek laiko užtruks kiekviena užduotis ir numatytas užduotis paskirstykite laike (mėnesiai, savaitės, dienos). Tačiau būkite realistiški vertindami laiką (pavyzdžiui per mėnesį baigiamojo darbo tikrai neparengsite, tačiau realu parengti baigiamojo darbo teorinę dalį).
Tvarkaraštis
Sukurkite mėnesio, dienos ir savaitės tvarkaraštį, kuriame būtų jūsų akademiniai įsipareigojimai, studijų laikas, asmeninis laikas. Kiekvienai užduočiai priskirkite konkrečius laiko blokus ir kuo griežčiau laikykitės šio tvarkaraščio. Studento planuotėje visa tai yra jau sudaryta ir paskirstyta.
Stebėjimas
Reguliariai peržiūrėkite savo pažangą ir prireikus pakoreguokite savo planą. Gyvenimas dinamiškas, gali nutikti netikėtų įvykių. Būkite lankstūs ir keiskite savo planą, kad prisitaikytumėte prie pokyčių, nepamiršdami savo tikslų.
Įpročių ugdymas
Jei planuojate pirmą kartą, pradėkite nuo paprasto ir valdomo plano. Palaipsniui ugdykite įprotį planuoti ir tobulinkite savo metodus, kai procesas taps patogesnis.
Apdovanokime save
Švęskite savo pasiekimus ir laiku pasiektus tikslus. Pripažinkite savo sunkų darbą ir pažangą, kad ir kokia ji būtų. Savęs apdovanojimas padidins jūsų motyvaciją.
